Raudonukė

Raudonukė - tai infekcinė virusinė liga. Raudonukė pasireiškia odos bėrimu, padidėjusiais limfmazgiais ir nežymia sloga.

Priežastys

Raudonukę sukelia virusas, priklausantis togaviridae šeimai. Liga plinta oro – lašeliniu būdu, ją perduoda sergantis žmogus arba nešiotojas. Nėščia moteris gali virusą perduoti vaisiui per placentą.

Požymiai

Raudonukės požymiai priklauso nuo ligos formos: ar tai įgimta, ar įgyta liga.

Raudonukės įgyta forma: inkubacinis periodas (laikas nuo infekcijos patekimo iki jos pasireiškimo) trunka 14 – 21 dieną. Po to, kelias dienas būna padidėjusi temperatūra, galvos skausmas, nežymi sloga, sausas kosulys. Būna padidėję kaklo, pakaušio limfmazgiai. Po 1 – 3 dienų išberia veido, sėdmenų, liemens, galūnių odą. Beria rožinėmis dėmelėmis, kartais jos iškilusios virš odos.

Raudonukės įgimta forma: vaikas serga įgimta raudonukės forma, kai šia liga užsikrėtė motina nėštumo metu. Šiai ligai būdinga: regos, klausos sutrikimai, širdies ydos, mikrocefalija („maža galva“), hidrocefalija (smegenų skystis nenuteka, kaupiasi galvoje ir plečia kaukolę, spaudžia smegenis), kaulų, plaučių, kepenų pažeidimai, mažakraujystė.

Tyrimai

Paprastai raudonukė nustatoma remiantis tipiškais klinikiniais požymiais. Kartais atliekami antikūnų nustatymo tyrimai.

Gydymas

Raudonukės gydymas yra simptominis: reikia gerti daug skysčių, gerti vaistai nuo skausmo, temperatūros.

Prognozė

Įgytos raudonukės prognozė - dažniausiai gera.

Profilaktika

Skiepai MMR, turintys tris komponentus (nuo kiaulytės, tymų ir raudonukės).