Naujausi straipsniai
Atėjo pacientas pas gydytoją...Atėjo pacientas pas gydytoją:
Vaistų paieška
|
Depresija
2008, Liepa 25 - 09:19
Depresija (lot. depressus - tylus, žemas, nuleistas, gilus) - liguistai prislėgta nuotaika. Depresija - tai nuotaikos (kitaip vadinamas afektiniu) sutrikimas, kuris pasireiškia liūdna nuotaika, sumažėjusiu pasitenkinimu, interesų praradimu, energijos išsekimu, padidėjusiu nuovargiu. Depresija - rimta ir dažna liga, kuri, jei negydoma, neretai baigiasi mirtimi. Jos paplitimas - 6 proc. Priežastys Tiek depresija, tiek kiti nuotaikos sutrikimai (manija, dvipolis afektinis sutrikimas) sąlygojami daugelio priežasčių. Dar nėra galutinai ištirtos visos priežastys, kodėl kai kuriems žmonėms pasireiškia depresija, tačiau aiškios kelios priežasčių grupės:
Paprastai susideda daugelis iš išvardintų priežasčių. Pavyzdžiui, vien psichologinis stresas retai sukelia depresiją. Kartu dažnai būna ir paveldėjimas, ir organizmo ypatumai, ir dar kelios priežastys. Depresijos pagrindas - tai serotonino ir noradrenalino apykaitos sutrikimas, tiksliau, jų sumažėjimas. Požymiai Beveik visais atvejais pasireiškia tokie depresijos požymiai: sumažėjusi dėmesio koncentracija, kaltės jausmas, sumažėjęs pasitikėjimas savimi, pesimistinės mintys apie ateitį, savižudiškos mintys ar veiksmai, miego ir apetito sutrikimai. Depresijos yra įvairių formų, kartais vietoj liūdesio gali pasireikšti nerimas, hipochondrija. Kai kurie pacientai pradeda gausiai vartoti alkoholį, kiti būna irzlūs ir t.t. Pagrindinės depresijos formos (depresijos tipai) 1. Didžioji depresija. Ji pasireiškia tokiais požymiais:
2. Somatinio tipo depresija. Šiai depresijos formai būdingesni organizmo pokyčiai, kurie kartais painiojami su organine patologija:
3. Melancholinio tipo depresija. Jai būdingi šie simptomai:
Depresija skirstoma į lengvą, vidutinio sunkumo ir sunkią. Kartais sunki depresija gali turėti psichozės simptomų - kliedesių, haliucinacijų. Depresijos diagnozė patvirtinama, kai minėti požymiai pasireiškia nuolat, ne mažiau nei dvi savaites. Komplikacijos
Gydymas Depresijos gydymas priklauso nuo depresijos formos, paciento amžiaus ir pageidavimų. Atsižvelgiama ir į gretutines ligas. Depresijos - tai sunkiai pagydoma liga, dažnai galimi jos atkryčiai (tai liga visam gyvenimui). Dažnai siekiama ne išgydyti depresiją (tai retai įmanoma), bet pasiekti ligos remisiją (požymių išnykimas). Vaistai nuo depresijos
Prognozė Dėl depresijos, tik apie pusė sergančiųjų kreipiasi į gydytoją, o iš jų tik nedidelė dalis adekvačiai ir efektyviai gydosi. Mirtingumas - 10-15 proc. Negydomos depresijos mirtingumas daug didesnis. Efektyviai gydant depresiją galima pasiekti labai gerų rezultatų, tačiau dažnai liga recidyvuoja. Plačiau apie psichikos ligas.
|
Literatūra, forumas, komentarai
Be Sos03 leidimo draudžiama naudoti ir platinti www.Sos03.lt esančią tekstinę ir grafinę informaciją kitose interneto svetainėse ar žiniasklaidos priemonėse. Autorių teisės priklauso Sos03, jeigu nenurodyta kitaip.
Komentarai
Emilija — 2009, Birželis 12 - 21:48
depresija. kazkoks uzburtas ratas. vis bandau kovoti, taciau vienai labai sunkiai sekas. kuo toliau, tuo mano gyvenimas ritasi vis zemiau. suletejo mastymas, demesio konsentracija. net garsiai reiksti mintis pasidare sudetinga. megstamiausias uzsiemimas visa vakara prasedet prie lango ir ziuret kaip leidzias saule.ar tai gyvenimas? viskas prasideji pries beveik 4 metus, kai mano gyveimas apsiverte aukstyn kojom. maniau prisitaikysiu, susigyvensiu su viskuo, ar isbrisiu is tos koses ir gyvensiu toliau. taciau kuo toliau, tuo aiskiau suprantu, kad man nepavyks...
austre-2009 — 2009, Gegužė 30 - 00:07
Ir man somatine depresija.Ji sustiprejo siuo metu kai laukiuosi. As busiu vienisa mama. Issiskyriau su vyru po pusmecio susipazinau su draugu nuo kurio dabar ir laukiuosi. Nors jis greta bet jo paramos nejauciu, nepadeda jis man ir finansiskai.Uztai ir rauna stoga. Nematau prasmes toliau gyventi....
Monika — 2009, Gegužė 18 - 20:11
Gal galit patarti ką daryti? Esu pakankamai jauna mergina. Depresija man pripažinta jau maždaug prieš du metus. Tačiau tada ji buvo ne tokia stipri kaip dabar. Jaučiu didžiuli norą užbaigti savo gyvenimą. Noriu padėti sau, tačiau labai bijau kalbėtis su psichiatru, psichologu (tiksliau dėstyti jiems savo problemas).
GMP to Monika — 2009, Gegužė 18 - 22:12
Geras, patikimas psichiatras tikrai padetu isspresti Jusu problemas. Tikrai nereikia jo bijoti. Nebutina ir destyti problemu per pirma susitikima. Apsilankykite pas keleta specialistu, issirinkite ta, kuris pasirodys maloniausias, patikimiausias, kurio nebijosite.
Letizia — 2009, Gegužė 13 - 14:22
sveiki visi,
matau,kad depresija aplanke mane taip. As zinau del ko. Tai neatsitiko staiga, buvo visokiu pasaliniu faktoriu, konfliktu etc.Stengiausi buti su draugais,kad jie mane isklausytu ir tiesiog pabutu su manim. Ir ka jus manot man atsakydavo mano draugai? Pati papuolei i ta duobe, pati ir kapstykis, mes tau niekuo negalim padeti.Man aisku buvo dar blogiau. Galiausiai nuejau pas psichologa. Bet kazkaip neradau bendrso kalbos, na nepadejo ji man.
As tikrai nezinau ka man ir bedaryti toliau. Draugai nepadeda, seima nepadeda, specialistai nepadeda, bandziau eiti i baznycia, bet atsakymo jokio is niekur. Zodziu egzistuoju
sunn o))) — 2009, Liepa 2 - 23:03
bandyk atsakymo ieskoti ten kur maziausiai tiketumeis ji rast.nekvailink saves,o ziurek tiesai i akis kad tai problema kuria galima nugalet.
Noia — 2009, Balandis 13 - 21:58
Perskaičius šiuos komentarus, kaip ir dauguma atradau begalę panašumų. Manyčiau, man depresija prasidėjo tuomet, kai pradėjau pyktis su vienu draugu. Jis mane tiesiog "graužė" iš vidaus. Ir tai labai įtakojo mano tolimesnį gyvenimą. Būtent nuo to laiko aš jaučiuosi nepilnavertiška, pradėjau žalotis ir netgi mąsčiau apie savižudybę. Tačiau kažkaip sugebėjau atsispirti tam. Vienu metu man buvo pagerėjimas, aš buvau laisvesnis žmogus, galėjau bendrauti ir būti laiminga, bet tuoj po kelių mėnesių pasiajučiau vėl prastai. Atitolau nuo draugų, jaučiuosi tartum atstumta. Grįžtu namo iš mokyklos ir tiesiog nieko negaliu daryti, tik ašaros krenta. Plius dar egzaminai laukia šiais metais ir tas jausmas, kad visas gyvenimas pastatytas būtent ant to kaip aš išlaikysiu juos dar labiau verčia mane prastai jaustis. Nes jau nebegaliu nieko. Nebegaliu miegoti, o jeigu ir pamiegu, vistiek nesijaučiu pailsėjus, o mokykloje eilinį kartą apsimetu linksmas žmogus. Strange. GYvenimo aktorė.
Mama manęs taipogi nesupranta. Ji nepripažįsta, kad man kas nors būtų. Anot jos, aš tik išsigalvoju. Ir dabar nežinau, kaip man elgtis. Net neturiu kam išsipasakoti. Draugai yra draugai. Jei jiems nėra dėl to problemų, tai jie ir nesupras. Jau tai patyriau, kai bandžiau kažkada išsikalbėti.
Isgijes — 2009, Kovas 20 - 23:44
Mielieji, visa tai ka jus rasote gali suprasti tik tas, kuris sirgo tikraja depresija, apie kuria jus ir rasote.Tik galeciau prideti , kad kankino dar ir nemiga, ivairiu formu fizines ligos, itampa ir begalo galeciau vardint(vienu metu slapinausi krauju)...Zinau, kas yra tai, kai draugai nori pakelti tau nuotaika, bet ji dar labiau rieda zemyn.As ieshkojau savo susirgimo priezasties gal kokius 5 metus.Viska isbandziau, patikekit manim.Bet ieshkai ir randi. Pradziai aishku vaistus siurbiau,gulejau ivairiose klinikose-jokiu rezultatu.Kai paklausiau savo tevu (jie medikai) ar dar gali man kuo nors padeti, atsakymas buvo neigiamas. Siuo metu galiu papasakot ir savo tevams kaip pasveikti ir negaliu tuo atsidziaugti visa tai atrades. Perejau aishku psichologus, psichoterapeutus, bet ten as nieko neradau.Ir kai vieno is ju paklausiau, kodel emiau ir susirgau, isgirdau atsakyma, kad neva zmogus suserga ir tiek, o po to daug metu turi gerti vaistus. Nusivyles tuo , ka isgirdau manyje sukilo dar didesnis noras rasti tikraja priezasti ir tikruosius vaistus.Po to vykau pas bionergetike daugeli kartu, nes jau suvokiau,kad problema ne fiziniame kune, ne ten kazkokiuose smegenu neuromediatoriuose. Tada pradejau grauzti knygas, nes zinojau, kad atsakymas yra - tik nerandu jo zmonese. Kai pradejau save girti uz perskaitytu knygu kieki, supratau, kad sergu kaip sirgau.Ir tik viena knyga, kuria netycia paemiau i rankas knygyne mane atvede i tai, kas dabar esu arba kuo tampu.Gerai, kad autorius knygos gale paliko mobilu telefona. Uz visa suvokima, ligos priezasti, uz atvedima i tikraji gyvenima ir isgijima esu tik jam vieninteliam dekingas, jo sukauptom ziniom, jo profesionalumui. Knyga "žmogaus gyvenimo nesėkmių bei ligų priežastys ir galimybės jų išvengti". Ieskokit atsakymo , mielieji, nepasiduokit ir tikrai rasit.As nesu nei gydytojas nei dar kas, o tik isgijes...
zitae — 2009, Spalis 29 - 09:54
Sveiki,man labai apmaudu,bet tik ka ir man diagnazavo vidutine depresija kuo as negaliu patiketi ir dabar ,tiesiog tai nustate pagal mano atsakytus klausimus ,bet manes kaip zmogaus nieko neklausinejo ,nebendravo .Is karto nusiunte pas psichiatra ,o tas aisku vaistus <<vaistų reklamos cenzūra>>.As perskaicius informacini lapeli vaistu pasibaisejau ir nepradejau ju vartoti.Jauciuosi nekaip aisku ir labai jusu norecia paprasyti parasyti tos knygos autoriu.Zmogaus gyvenimo nesekmiu bei ligu priezastys ir galimybes ju isvengti.
Tomekas — 2009, Kovas 17 - 15:53
Sergantys depresija yra dvasiskesni zmones,jie truputi arciau Dievo.Nueikit i baznycia,pavaiksciokit po sventa zeme,prieikit ispazinties.Pasijusite truputi geriau!Sekmes
ISA — 2009, Kovas 15 - 00:31
Mane uzpuole depresija senai, as jau ta pripazinau... vosa tai pajutau kai pradejau bijoti buti uzsidares namuose, nes tuo metu tik leisdavau garsiai muzik ir atsigules galvodavau apie blogiausius dalykus, stengdavausi begti kazkur toli toli, bandziau pagalbos remtis i draugus, deje jiems buvo sunku mane isklausyti, nes savo depresija tik gadindavau visims nuotaika... Viso to ka mylejau, kuo dziaugiausi pradejau nekesti, viskas atrode taip blogai, kentejau viduje taip, kad net fiziskas skausmas neatrode toks skausmingas.... Deje praejo keli metai, taciau vel jauciuosi prislegtas, atrodo, jo neturiu del ko gyventi, neturiu jegu del kazko kovoti, viduje viskas dega, atrodo skausmas ryja isvidaus toks nezmogiskas, kad noriu tiesiog pranygti.. Negaliu ramiai uzmigti, mane valdo nesveikos mintys, galvoju apie tai kaip noriu dingti kazkur toli nuo visko, net nuo saves.. Naktimis sapnuoju kosmarus, siuo metu net nebeskiriu savo kosmaru nuo realaus gyvenimo, ryte atsikeles tampu savo kosmaru ir realaus gyvenimo tarpininkas, tik dabar jau nebegaliu ju atskirti, ir atrodo jog viskas tesiasi toliau...
Mano mintys.....kaltinu save del visko, nekenciu to ka galeciau megti, nekenciu, kad isvis galiu mastyti... Jauciu kaip savo mintimis po truputy zudau save... Kadaise buvau nepyktybiskas zmogus, dabar isgeres tampu monstru. Seniau alkoholis budavo linksmybiu forma, siuo metu tai tik dar daugaiu slegiantis nuodas. As atsijungiu ir tampu kazkuo kituom, tai nebunu as, visa ta depresija mane pasiema, ir ji valdo mane, ji daro visas nesamones, tuo metu as bunu mires... O ryte atsikeles nieko nebeatsimenu.....
Esu liudnas, per daug liudnas, turiu mergina, taciau mano liga viska griauna... Buvo metas kai mano depresija ji paslepe, buvau optimistas toks, kad net negalejau patikti..dziaugiausi viskuom, taciau mano mintys vel gryzo....jos mane kankina labiau uz viska, bet svarbiausia kad skaudinu aplinkinius zmones.... Galvoju tik apie pacius blogiausius dalykus, niekuom nepasitikiu, atrodo jog visi man meluoja.....
Niekas manes nesupranta, kai labaiusiai reikia paaiskinimu, niekas man nieko neaiskina.... Labiau visi stumia mane i tolyn... Jau per daug sau rupesciu del to prisidariau, tegalvoju kaip kazkur pabegciau ir gyvenimas butu geras.....taciau taip tik bandau uzgozti savo liga, tai buna tik labai trumpam laikui....
Siuo metu nezinau net ka daryti, kaip viska pakeisti.....kartais galvoju gal kaltas zmogus, kury myliu labiausiai, ir kuris ne nesistengia suprast manes kai man to labiausiai reikia. Bet kita vertus....del jos klaidu as kaltinu save.
vilma — 2009, Kovas 15 - 12:33
ISA, Jus pripazistate problema, suprantate diagnoze - depresija. Ar bandete ieskoti profesionalios pagalbos? Ir kiti sio puslapio skaitytojai.. Bandote pagalba rasti internete, taciau nei siltas zodis, nei patarimas nepades... tas pats kaip bandyti plauciu uzdegima, ar meningita gydyti paciam. Depresija - rimta liga (ji susijusi su kai neuromediatoriu apykaitos sutrikimu smegenyse), jos gydymas uztrunka ilgai, taciau GYDYMAS YRA. Prasau visu rasiusiuju: KREIPKITES I PROFESIONALUS
Svečias — 2009, Kovas 12 - 23:26
Užėjau į jūsu svetainę dabar jau iš nevilties... Nežinau nei kur, nei į ką kreiptis pagalbos... Tik norysi šaukti SOS!!!... Pats neturiu problemų, bent jau taip atrodė iki šiol... Bet mano draugė... Vėlai ta pastebėjau... Ji visą laiką liudna, apimta nevilties, nusivilusi, jos niekas nedomina, tai kas anksčiau teikdavo malonumą ir džiaugsmą - visiškai nerūpi! jau nekalbu apie bendravimą ir kokia nors veikla... Ji nuvertina save net iki minus begalybės, dėl visko save kaltina, o jos mintys... Ji galvoja ir kalba apie mirtį, gerų dalykų gyvenime negzistuoja,... Skaičiau apie depresiją, ką reikia daryti, kaip padėti. 100% visi požymiai, bet bėda tame, kad jai tai tęsiasi jau n-laiko, net negaliu pasakyti kada tai jai prasidėjo, gal prieš metus, gal 2, 3, 4... Kaip suprantu, niekas nekreipė į tai jokio dėmesio. Ji ne už ką nepripažįsta tiesos, net girdėt apie tai nenori, apie specialistų pagalbą net galvoti neverta... Bandžiau su ja pasikalbėt - nieko gero... Labai ją myliu ir tikrai nenoriu netekti. Realiai padėtis kritiška ir kuo toliau tuo blogiau. Gal kas gali patart ką man daryt ir kaip jai padėti? Nesu tokiu dalykų žinovas, darau viską ką tik galiu, bet tai tik lašas jūroje...
ieva — 2009, Kovas 9 - 22:19
Žodis žodin galėčiau atkartot 'jaunos panelės' žinutę. Lygiai tas pats. Mano tėvai... jie niekada nesuprato ir nesupras tokių ligų. Kartą su mama kalba pakrypo apie mano nuolatinį liūdesį ir irzlumą ir ji nusprendė pašmaikštauti. Sakė, kad žmonės kuriems viskas px (tokie kaip aš, ji turėjo omeny) paprastai šoka nuo 9 aukšto. Tai buvo labai malonus motinos pasiūlymas man nušokti nuo 9 aukšto. :) Niekada nepamiršiu. Ji nesupranta, kad aš NORIU gydytis, noriu išgyti ir išsivaduoti nuo šitos ligos, ji tiesiog.. nieko nepastebi. O kartais kalba kaip materialistė kokių, dievaži, reta šiam pasauly. Be galo skaudu tai girdėt, tikrai BE GALO. Štai kodėl dabar, turėdama kalnus darbų, aš sėdžiu čia, rašau šitą beprasmišką žinutę, kurią vargu ar kas skaitys ir tuo labiau vargu ar kam tai rūpės. Štai kodėl dabar išnaršiau visą internetą ir visas vaistines ieškodama nereceptinių antidepresantų, kuriuos kažkokie gudročiai iš prekybos išėmė...Štai kodėl aš negaliu kreiptis į gydytoją..
Jurgita — 2010, Sausis 1 - 20:51
As irgi sergu depresija ir visada laukdavau, kol tai praeis. Budavo pagerejimas, pasunkejimas. Pries pora dienu kreipiausi pas gydytoja. Trecia diena vartoju vaistus ir nebegaliu atsistebeti savo kvailumu, kad nesikreipiau anksciau!!! Verkdavau vos ne kiekviena diena is savo bejegiskumo. Dabar turiu jegu!!! Turiu jegu ryte islipti is lovos ir nepraleisti po darbo visos likusios dienos lovoje!!! Kiek gyvenimo prasvaisciau sitai ligai, kiek jo praradau. O man tik reikejo kreiptis i specialistus! Vaistai padejo jau nuo pirmos tabletes. Jei kam padetu mano komentaras-neieskokit paguodos, ieskokit profesionalios pagalbos! Mokykites is mano klaidu. Visi jau seniai sukure seimas ir turi vaiku, o as per sia liga neturiu nieko. Bet turesiu!!!
G. — 2009, Kovas 10 - 11:50
Ievai...
Vis dėl to Tavąją žinutę Kažkas perskaitė...Vis dėl to Tu Kažkam rūpi...Ir nėra tai rašymas ant Tuštumos išvagoto Pasauio stogo. Rašymas...Išsirašymas...Tai įneša truputį laisvumo ir lengvumo į apsunkintą kasdienybę skendinčią naktyje...Banalu būtų sakyti - Neliūdėk! Turbūt tai ir nepadėtų...Bet kai pamatysi artėjant Liūdesio Bangą...Galvok, kad kartais baksnodami klaviatūra žodžius...teigiame Save...Teigdami Save...Artėjame link išlikimo...Ar tai reiškia daugiau Šviesos...Kartais tai reiškia, kad tolstame nuo Tamsos...Išlik...Pasilik...Artėk...Rašyk...Šviesiau...Šilčiau...
Svečias — 2009, Kovas 8 - 00:51
Laimingi tie,kuriuos depresija uzklumpa netiketai.Tokie zmones supranta,ka reiskia gyventi sveikam ir,tam tikra prasme,drauge su laiku ima suvokti issigydymo butinybe bei galimybes.Sielos liga paveldejau ir ja sergu visa gyvenyma,nors man dar tik 18.Sakoma,kad jeigu niekuomet pries tai ir nesijautei geriau vadinasi depresija tiesiog nesergi.Taigi,esu normalus zmogus,nepaisant to,kad apie savizudybe galvoju beveik kasdien ir nepaisant to,kad dabar verkiu.Psichologe pabumbejo,kad mano gyvenimo kartele per austai iskelta,bet kaip dar kitaip galiu gyventi,kai manes negirdi net tariamasis specialistas??Tik fantazijos padeda pabegti nuo absurdo ir mirties,todel kuriu,kai nusibos kurti,iseisiu.
Jauna panele — 2009, Kovas 3 - 00:02
nezinau i ka kreiptis,bet turiu kazka daryt.visada gyvenima maciau tik sviesu,jauciausi laimingiausia pasaulyje,turiu beveik viska apie ka kiti tik svajoja,bet paskutiniu metu vis dazniau kyla mintys apie tai kaip neskausmingai ir greitai galeciau iseit is sio pasaulio.bijau sio zingsnio vien del to kad gaila tevu,jie del to nekalti, nors ir yra visiskai nesupratingi ir net nenujaucia kaip kenciu. atrodo kad griutu visas mano gyvenimas,bijau pasitiket aplinkiniais visi man atrodo blogi..nesuprantu ka tokio blogo kada padariau kad dabar taip kenciu pati..visa diena gyvenu vakaro laukimu kada tyliai viena galesiu atsigulti i lova ir verkti kol uzmigsiu,tik taip galiu kazkiek issiliet.nezinau kur galeciau kreiptis,nes nenoriu kad kas galvotu kad as silpna,tevai manes tikrai niekada nesupras nes jie galvoja kad laime yra nuperkama.man labai reikia pagalbos!
Rūta — 2009, Rugpjūtis 23 - 22:13
Labukas. Noriu pasakyti, kad tave pilnai suprantu, nes pati kažkada buvau tipiška optimistė, gyvenimas regis švietė ryškiausiomis spalvomis. Susirgau būdama 21 metų ir besimokydama antrame kurse. Iš pradžių nesupratau kas su manimi atsitiko, pagalvoju, kad su metais galbūt kinta ir mano nuotaika ir net nenumaniau, kad tai stiprios depresijos pradžia. Daug teko iškentėti, kai pradėjo šaipytis žmonės, kuriuos kažkada laikiau savo draugais. Kreipiausiu pagalbos pas specialistus ir jų dėka š.m. vasario mėn. gavau socialinio darbo magistro diplomą. Negaliu pasigirt, kad jaučiuosi labai gerai, bet su vaistais gyventi įmanoma. Kas žino, gal ateityje ir vėl gyvensiu rožinį gyvenimą, svarbiausia neprarasti vilties, tikėjimo ir meilės. pasiekusi vieną tikslą, - susikurk kitą ir jo siek, taip įprasminsi gyvenimą. Sėkmės ir nenusimink - visada yra išeitis, tik geriau reikia paanalizuoti save ir atrasi ligos priežastį, o kai turėsi priežastį žinosi ir jos sprendimo būdą. Iki.
Svečias — 2009, Kovas 4 - 22:02
Jauna panele, as tau padesiu. Pirmiausia, susirask draugu, buk salia ju, pasipasakok. Paprasyk pagalbos, draugai viska gali. Zinoma, be specialistu pagalbos gali ir nieko nepavykti, bet reikia bandyti viska, kas imanoma.
GMP — 2009, Kovas 4 - 21:56
Depresija yra rimta, net mirtina liga. Ja reikia rimtai gydyti. Jums butina specialistu konsultacija. BUTINAI apsilankykite pas psichiatra. Nera nieko gedingo sirgti sia liga, todel nebijokite kreiptis i gydytojus, ieskoti specialistu pagalbos (juk jei sirgtumete veziu, tikrai vaziuotumet pas gydytojus; depresija savo pasekmemis labai panasi i vezi). Ja galite gauti savo poliklinikoje. Sekems ir stiprybes jums iveikiant liga.
Svečias — 2008, Lapkritis 14 - 17:16
Pasakysiu saziningai, niekam nelinkiu net bandyti susipazinti su sia liga. Rankos nusvyra, gyvenimo prasme dingsta, kas buvo idomu, pasidaro neidomu, kas buvo gera, pasidaro negera. Kam skirdavai demesio, tam nebeskiri. Ko noredavai, to nebenori. Uz dienos pradzia, ryta, atrodo nebuna nieko skaudziau...
Svečias — 2009, Sausis 6 - 13:55
as tai sau jau pripazinau depresija... nebeturiu jegu ja nuo saves slept... noreciau turet zmogu kuris suprastu mane visame...
Ment — 2009, Sausis 6 - 15:56
O taip. Suprantantis zmogus salia cia labai didele paguoda. Mazai tokiu zmoniu, kurie galetu ir suprati ir perspektyvos, optimizmo ipilti. Bet, kaip sake vienas zmogus: TAIP BUS NEVISADA!
Svečias — 2009, Sausis 5 - 03:17
sutinku, tai isties sunki liga, sunkiausia pripazinti paciam sau, kad sergi, ir uzklupus blogai nuotaikai jai nepasiduoti
Skelbti naują komentarą